Automobilis paprastai yra suvokiamas kaip investicija į asmeninį bei šeimos komfortą, saviraišką, malonumą, tačiau su finansine grąža siejamas retai. O be reikalo. Kai kurie automobiliai pirkėjui teikia didžiulį malonumą ir tampa investiciniu objektu, kurio vertė kyla kiekvienais metais. Ir tai nebūtinai turi būti kolekciniai, pusšimčio metų amžiaus modeliai, rašoma pranešime spaudai.
„99 procentai gatvėje matomų automobilių po dešimtmečio kainuos gerokai mažiau nei šiandien arba bus išvis nenaudojami. Tačiau likęs procentas, dažniausiai tai labai išskirtiniai modeliai, taps gera investicija, kuri finansine grąža nenusileidžia daugeliui alternatyvų. Sunkiausia yra suvokti, kurie automobiliai priklauso tam procentui, tačiau egzistuoja jų suradimą palengvinančios gairės“, – sako „Maserati“ pardavimo vadovas Kęstutis Vaitkevičius.
Konkrečių taisyklių, kada geriausia pirkti naudotus automobilius tikintis, jog jų vertė kils, dar niekas neparašė, tačiau į kai kuriuos aspektus dėmesį atkreipti būtina. Pavyzdžiui, modelio amžius labai retai lemia jo vertę, o kur kas didesnę įtaką turi gamybos mastas. Automobilis gali būti pagamintas prieš šimtą metų, tačiau jeigu tokių pačių modelių per kelerius metus nuo konvejerio nuriedėjo milijonai ir iki šių dienų išliko dešimtys tūkstančių, šiandien jie nebus vertingi ir vargu ar kainuos daugiau praėjus dešimtmečiui. Jeigu modelio „tiražas“ tesiekia keliasdešimt tūkstančių, jo vertė pirmus 2–3 dešimtmečius krenta iki pasiekia žemiausią tašką, o tada palengva kyla.
Šis procesas gerai pastebimas lyginant įvairias „Maserati Quattroporte“ kartas. Trečios bei ketvirtos kartos modeliai, kuriems šiandien yra 20–40 metų, kainuoja apie 10–15 tūkst. Eur. Tuo tarpu vos dešimtmečiu senesnio, septintame–aštuntame dešimtmetyje pagaminto antros bei pirmos kartos „Quattroporte“ be keturiskart didesnės sumos įsigyti nepavys.
Kitas pavyzdys – „Maserati BiTurbo“. Tai pirmas serijinis automobilis, turėjęs variklį su dviem turbokompresoriais bei trimis vožtuvais viename cilindre. 1981–1993 m. jų buvo pagaminta beveik 30 tūkstančių, tačiau šiandien neblogos būklės modelį galima įsigyti už 10 tūkst. Eur. Kabrioletai brangesni – vargu ar pavyktų tokį rasti be 20 tūkst. Kol šie modeliai yra santykinai jauni – „youngtimers“ – jų kainos yra nukritusios ir prvuaktiškai pasiekusios žemiausią tašką, tačiau bėgant laikui jų liks vis mažiau ir mokėti už tokį egzempliorių teks vis daugiau.
Įtaką turi ir pasiekimai automobilių sporte – daugelis aukcionuose brangiausiai parduodamų automobilių yra tapę prestižinių lenktynių, kaip „Formulė 1“, Le Mano 24 valandų ar „Indianapolis 500“, nugalėtojais.
Kai kurių automobilių kainos nekrenta iki dešimties tūkstančių, o išlieka gana aukštai ir nemažėja net jiems senstant – pavyzdžiui, „Maserati GranCabrio“. Naujas toks kabrioletas kainuoja apie 150 tūkst. Eur, o šiandien dešimties metų „GranCabrio“ už mažiau nei 60 tūkst. rasti vargu ar pavyks. Toks mažas nuvertėjimas – išskirtinis visoje rinkoje. Tokio automobilio kaina neturėtų smarkiai kristi – ji jau kelerius metus yra panašiame lygmenyje ir greitu metu gali netgi pradėti kilti.
Kas lemia tokią aukštą kainą? Nepaisant nemažo gamybos masto – „GranCabrio“ (bei „GranTurismo“) nuo 2007 m. buvo pagaminta keliolika tūkstančių – modelio patikimumas, puikios techninės savybės bei novatoriškas dizainas leidžia jų savininkams mėgautis dideliam nuvertėjimui atspariu automobiliu. Padėties tikrai nepablogina ir juose montuojami „Ferrari“ varikliai bei pavarų dėžės, ankstesni pasiekimai įvairiose lenktynėse. Analogiška situacija paprastai nutinka daugeliui ribotos gamybos modelių. Pavyzdžiui, „Maserati Levante“ visureigių kiekvienais metais parduodama tūkstančiais, tačiau išskirtinio „Levante Vulcano“ pagaminta vos 150. Tai – ženklas, jog toks automobilis labai daug nenuvertės, o jo kaina pradės kilti anksčiau nei kitų „Levante“ modelių.
Kai kurie modeliai pabrangsta vos palikę saloną. Sportinių ant „Ferrari Enzo“ platformos sukurtų „Maserati MC12“ praėjusiame dešimtmetyje buvo pagaminta vos 62: dvylika buvo sukurti lenktynėms ir pavadinti „Corsa“, pusšimtis – važinėjimui gatvėse. Jie buvo parduodami maždaug po 1,5 mln. dolerių, o šiandien tokį modelį be pusantro karto didesnės sumos įsigyti nepavyks – vien rasti parduodamą nėra paprasta.
